Amata ir Ligatne (Latvija)

Amata ir Ligatne (Latvija)

2009 balandžio 17 d.

Nusprendus, jog praktikos Lietuvos upėse jau pasisėmėme pakankamai išvykome į pirmą savo užsieninį plaukimą. Nors pirma kelionė apsiribojo tik kaimyne Latvija, tačiau išspūdžių tikrai pakako.

Suvestinė:

Dalyviai: aš, Matas, Tadas, Žygis, Mantas.

Transportas: VW Passat, Toyota Echo.

Laivai: 4x „Saidė“, 1x Acadia.

Žygio trukmė: ~3 paros (2009.04.08 vakaras – 2009.04.11 paryčiai).

Vandens lygiai: Amata 167cm!, kitos Latvijos upės irgi veržiasi iš savo vagų.

Kelionė

Startas, kaip visada, kitoks nei numatyta – šį kart keičiasi transporto priemonė – aš, Matas ir Tadas važiuojam mano pagyvenusiu VW Passat. Kauną paliekame ~18h ir vykstame į Vilnių pasiimti trūkstamų baidarių, bei daiktų. Naktį paliekame Vilnių ir judame Amatos miestelio Latvijoje link. Kelionė vyksta gan sklandžiai. Vos įvažiavus į Latviją mus pasiveja Mantas ir Žygis, sustoję degalinėje ir pasijuokę iš mano lėto greičio (kaip gi padoriai įsibėgesi 1,6D varikliu, beveik pilnai pakrauta mašina ir dar plastikine baidare ant stogo) judame toliau. Neužilgo pasiekiame Rigas HES, graži vieta, nieko nebepridursi.

Rigas HES Weird truck Passat

Dar kelias valandas pasimėgavę gan skurdžiais latvių keliais apie 06:30 pasiekiame Amatos miestelį. Lietuvoje palikę pavasarį nustembame tik už ~350km nuo jos sutikę žiemą - kur ne kur matosi sniegas, lauke baisiai šalta ir vėjuota (o juk važiuodami čia net vežėmės šortus, jeigu būtų labai karšta plaukti!). Skauda užpakalius, rąžomės, vyksta ginčas tarp Žygio ir Manto dėl neopreno (neoprenai tik 4, dalyviai 5 ;>), pamažu ruošiamės plaukti, į Ligatne miestelį nuvaromas mano auto ir apie 09:00 mes jau vandenyje.

Amata

Pradžioje nieko rimto, kelios bangelės, greitoka srovė, gan kitoniška gamta. Daugiausiai adrenalino Matui, kuris sėdi Acadijoje. Kiek vėliau gan smagi nuopyla.

Apšilimas Saidžių syncro Nuopyla 

Toliau gan smagi atkarpėlė iki Karli užtvankos, kurioje sutinkame ir porą latvių. Plaukia jie tokia pavargusia pripučiama valtele, irkluoja kanojiniais irklais. Su savo menkomis rusų kalbos žiniomis sugebu pasisveikinti, paaiškinti, jog mes iš Lietuvos atvykę ir dar atsakyti, jog upė tikrai smagi. Iš internete rastų Karli užtvankos nuotraukų dar buvo kilusi mintis apie plaukimą ja, tačiau pamatęs šią skandyklą savo akimis iškart persigalvojau.

Prie gero greitai priprantama - už užtvankos upė jau nebetaip džiugina, tiesiog grožimės gamta ir kapojam į priekį kol priplaukiame Zvārtas uolą. Čia latviai ruošiasi kasmetinėms Amatos slalomo varžyboms, šįkart jubiliejinėms - 45-oms. Kabinėjami slalomo vartai, pro kelis iš jų praplaukiame, rytoj (5adienį) čia turėtų būti smagi trasa.

Latviai Karli užtvanka Zvartas iezis

Na, o praplaukus uolą prasideda, kaip žinoma, turbūt smagiausia Amatos atkarpa. Stiproki prispaudimai, gera srovė, šiektiek manevravimo. Iškart matosi rezultatai - prie kranto besišvartuodamas apsiverčia Matas, o į kažką užsižiopsojęs Tadas mus linksmina savo overkiliu pačiame upės viduryje užplaukdamas ant akmens ar tai rąsto :) Pabėgusią jo baidą tenka vytis - į vandenį su savo saide šoku aš, prie gaudynių prisijungia ir pats Tadas, pa-hijack'inęs Žygio laivelį. Gaudynės išties linksmos - tiek aš, tiek Tadas jų metu patiriame gan erotiškus prispaudimus prie uolų, tačiau daugiau overkilių šiandien nepasitaiko ir po keliolikos minučių vėl pilnai sukomplektavę komandą pabaigiame šį smagų ruožą - įplaukiame į Gaują.

Mato overis Tado overis Matas

Tadas Gaudynės Paliekant Amatą

Gauja stačiai lipa iš savo krantų, srovės greitis irgi tikrai nemažas, taigi atsipalaiduojame, ant vandens užkandame ir, vietinių pasiteiravę, kur patogiau išlipti Ligatne miestelyje, plaukiame iki Ligatne parceltuvės (mol kelto). Šis totaliai užsemtas ir karts nuo karto prie jo privažiavę latviai rūškanais veidais apsisuka ir keliauja atgal - šiandien nepersikels.

Gaujos vaizdai Batukai Parceltuvė

Tai tiek plaukimo Amata. Išsilaipiname, metas susirasti savo automobilį (kvailai padarėme, kad jį palikome kažkur miesto centre, na bet gyveni ir mokaisi). Ši užduotis pasirodė kiek sunkesnė nei iš pradžių įsivaizdavau (iš pat pradžių buvo pasirinktas ne tas kelias paieškoms - ~5km visiškai išmesti, na, o paskui tiesiog pabodo klampoti žliugsinčiais batais po niūroką Ligatne gyvenvietę).

Įveikti 21km Amata ir ~7km Gauja mums prireikė lygiai 5h. Bendras nuovargis po visos nakties vairavimo ir intensyvaus plaukimo buvo didelis, taigi tik suvažinėję Manto mašinos ir greitai užkandę sugriuvome į palapinę ir iškart užmigome.

Ligatne

Ligatne plauksime tik aš ir Mantas. Kiti kelionės dalyviai dėl įvairių priežasčių nusprendė likti stovyklavietėje. Mus iki starto vietos - Kempji malūno - palydi Tadas (nereiks palikinėti mašinos!). Bepūsdamas savo Saidę išgirstu lengvą šnypštimą. Apžiūra. Orą leidžia dugninis balionas, skylės iš išorės jokios nėra. Nusprendžiu perdaug neliūdėti - plaukimo vos 6km, jei reiks sustosiu, prisipūsiu, o grįžęs nuvešiu ją Alvydui, kad gražiai užlopytų skylutę.

Pradžia smagi - be didesnių problemų nusileidžiu nuo malūno prolaidos, o už kiekvieno posūkio mūsų laukia vis naujos kliūtys. Upė labai intensyvi, siaura, reikia daug manevruoti, vos spėju fotografuoti.

Kepji malūnas Prolaida Siaurutė Ligatne

Pagrindinės kliūtys - užvartos. Vienos praplaukiamos, kitos ne - reikia apsinešti. Už keletos kilometrų priplaukiame slidininkų trąsą ir medinį tiltą po kuriuo maloniai vėsu.

Užvarta Nepraplaukiama užvarta Po tiltu

Upė kiek atlyžta - užvartų šiam momentui sumažėja ir nors matome ant kranto raudonų raiščių iki Ligatne užtvankėlės plaukiame labai ramiai. Krantus puošia buvusio tilto liekanos, bei patrauklios uolos, ant kurių užlipus atsiveria Ligatne užtvankos vaizdas. Būtų labai smagu ja nusileisti, tačiau vidurinė prolaida atidaryta per mažai, kad tilptų baidarė, o pro šonines praleidžiama tiesiog per mažai vandens. Deja teks šią smagią kliūtį apsinešti.

Grožybės Grožybės Grožybės

Grožybės Ligatne užtvanka Ligatne užtvanka 

Įplaukiame į "Prezervatyvų kanjoną". Vaizdas ne toks blogas kaip tikėjausi. Žinoma, keli vamzdžiai išteka tiesiai į upę, o ir šiūkšlių krantuose pasitaiko, tačiau pagal kitus aprašymus tikėjausi kažko tragiško. Taip nėra, upė nesmirda, o ruožas ištikro labai smagus ir sportiškas. Mantas net sugeba išvirsti, tiesa, greitai įšoka atgal į baidarę ir virtimas nėra įamžinamas ;> Dar viena gan maloni staigmena - beapsinešinėdami bebrų nuverstą medį pamatome apleistą gamyklą - apsižvalgyti tikrai verta, o turint reikiamą įrangą ir palaipioti kogero smagu būtų.

Kanjono pradžia Vamzdelis Kanjonas nuo kalniuko

Tipiškos kliūtys Apleista gamykla Apleista gamykla 2

Už gamyklos upėje dar kelios nepraplaukiamos užvartos ir ramus įtekėjimas į Gaują. Viso plaukimo apie 6km, tačiau tam užtrukome net apie 4h.

Epilogas

Susipakavę pajudėjome Lietuvos link. Kelionė į Kauną truko labai ilgai (naktinis pasivažinėjimas Vilniuje ir jo apylinkėse atidavinėjant nuomuotą inventorių tikrai brangus malonumas laiko atžvilgiu), be to buvome net 2x sustabdyti pareigūnų - kartą ant sienos (kur pamatęs Acadiją ant stogo pareigūnas nei dokumentų neprašė) ir kartą Vilniuje - 15-20 pareigūnų reidas girtumui tikrinti.

Upėmis plaukti buvo tikrai smagu ir įdomu, gamta pakankamai skiriasi nuo Lietuvos, kad būtų verta važiuoti vien dėl jos. Tačiau plaukiant antrą kartą, Amata plaukčiau tik nuo Zvartu uolos, bei išlipčiau kur nors arčiau (jokio tūso Gaujoje iki Ligatne miestelio), esant laiko šį ruožą kartočiau porą kartų. Na, o Ligatne upei nusiskundimų jokių neturiu, ji tikrai prikausto dėmesį ir turi ką pasiūlyti už kiekvieno posūkio.

Likusios žygio nuotraukos - čia.

Dėkui Vikingų vandens sporto klubui už detalius upių aprašymus ir konsultaciją vandens lygio atžvilgiu Latvijos regione.

Audrius 2009


matas AT dailyda DOT com