Dubysa

Dubysa

2007 liepos 01 d.

Kaip mes Dubysa plaukėme..

Pektadienio vakaras. Pagaliau. Išlekiu iš iki vėlumų bruzdančio Vilniaus. Pasirinkau keliauti autobusu; galėsiu atsipūsti, telefonu važiuodamas sutvarkyti keletą po savaitės likusių reikalų ir tiesiog grožėtis prabėgančiais Lietuvos vaizdais. Kelionė į Tytuvėnus - 3 valandos 45 miutės. Kažkaip norėjau, kad autobusas važiuotų kur pro Panevėžį; Kaunas-Vilnius automagistralė jau tooookia atsibodusi :) Gedas pavėlavo į autobusą (dar iš anksto įspėjo :), vykstu vienas. Po keleto ne per įdomiausių pokalbių telefonu nusprendžiau numigti. Atsibundu Kaune - bendrakeleivė panelė prašo pasaugoti jos daiktus kol ji eis apsipirkti. Okei, nėra problemų. Jai grįžus užsimezgė pokalis - pradedant Vilniaus barais ir klubais, baigiant baidarėmis, žygiais, burlentėm parasparniais ir kitokio plauko extreemu. Pravažiuodamas išvydau Dubysą - Dieve, kokia siaurutė ties Raseiniais, galvoju, kaip ja bus galima plaukti aukščiau.. Jau tiesiog akyse stovi Gedo nupasakotas vaizdas, kaip mes raunam Dubysa, tenka baidares dafiga tempt, o iš apačios veržias telikai :)
102_5313.JPG102_5312.JPG102_5314.JPG102_5316.JPG102_5318.JPG








Pagaliau - Tytuvėnai. Jau vakarėja. Dar po juos porą minučių pasivaikštau, paieškau parduotuvės. Gražus miesteliūkštis. Deja, parduotuvė katik užsidarė, keletas įkalusių čiabuvių bando įsiprašyt save vidun (naudodami ne pačius cenžūriškiausius žodžius). Vaizdas tikrai neblogas :) Pabandau prisijungti :) Deja, pardavėja tik pagrasina iškviesianti policiją ir griežtai atsisako šią užsivėlinusią klientūrą aptarnauti. Na, nenori - nereikia. Vidury miestelio stovi simpatiška bažnytėlė. Basanavičiaus gatvė. Na, kurgi ta dubysos-baidares.lt atstovybė :) Pagaliau - tvarkingas kiemelis su manęs laukiančia kompanija :) visi nusiteikę tikrai linksmai. Kagi, vykstam į starto vietą. Žmogus, nuomojantis baidares tikrai labai linksmas, ir žygiuojantis ;) ypač žiemą :)
102_5320.JPG102_5321.JPG102_5323.JPG102_5326.JPG102_5329.JPG








Atvykus į vietą, kolektyvas laikosi nuostabiai. Palapinės pastatytos, visi laukia puodo, nors jį gavę vistiek nieko neverda ;) Tadas su Vytautu taško kažkokį įtartiną džiną, "Gordons". Paragauju - kadagių skonio :) iki skausmo primena kadagių arbatą, kurią virėm vienam žiemos žygyje kai nepasiėmėm arbatžolių. Anyway, pakolkas iš turimo arsenalo - pats geriausias skonis. Kepam dešreles. Sėdim prie laužo. Vakarojam. Kažkas prisimena, jog turim 4kg neparuoštos mėsos. Jau gerokai "paragavęs" to džino ir pasiėmęs Aistę pagalbon, su mačete kapoju mėsą, o Aistė marinuoja su mėsos prieskoniais ir citrinom. Kaip išaiškėjo ryt vakarą, pamiršome druską, o gabalai buvo tokie kad juos geriausiai atspindėjo Gedo komentaras: "tikriausiai tu čia tiesiai nuo karvės kapojai" ;D
Einam miegot. Juk rytoj - sunki diena.
102_5336.JPG102_5341.JPG102_5342.JPG102_5343.JPG102_5346.JPG








Atsibudus aišku pats nuostabiausias dalykas - maudynės upelyje. Laužas. Pusryčiams - grikiai su tušonke. Kaip tik prisistato Gedas su savo elnienos ir briedienos konservais. Pusryčiai nerealūs. Ak, koks nerealus savaitgalio rytas! Nieko nelaukę pakuojam šmutkes ir - į trasą. Baidarės plačiadugnės ir labai lengvai vartosi. Prikolinom kad baidų sėdynes projektavo tikriausiai gėjus - tookios nepatogios:) Saulė bando suktis iš išeities ir tvarkytis sėdynę pasitiesdama po apačia miegmaišį - taip pat pakeldama baidos svorio centrą - netrukus šie bandymai pasibaigia daliniu jos išsivertimu ir neblogu baidarės prisemimu :) Su Gedu plaukiam neskubėdami, pakeliui dar pasimokom tam tikrų irklavimo technikų, vadinamo "pritraukimo". Tarpais sustojame kur pakrantėj, sukabiname visas baidares, gaminame sumuštinius - vytautas nupirko nerealus kumpio. Tooks geras užkandis :) Pro mus bėga nerealūs užės vaizdai. Labai mažai sodybų, mažai ši upelė apgyventa. Per visą dieną keletą kartų pradilenkiame su kita turistų komanda, kuri plauukia su dviem taimeniais. Nedaug ir turistų. Nereali ramybė :)
102_5347.JPG102_5348.JPG102_5350.JPG102_5353.JPG102_5377.JPG








Pirma priplaukta sodyba - sugriuvęs vandens malūnas. Matosi keletas pavėsinių. Užtvankos liekanos. Prieš akis neblogas kriokliukas :) Kažkodėl visi nusprendžia kad geriausia imti jį pro dešinę, kur nuolydis didžiausias :) Mūsų baidarė užleidžia Saulę su Andriumi - kaip pionierius :) Jie, šokdami nuo krioklio, pataikė ant akmens ir dar kartą ganėtinai neblogai apsitaškė. ačiū, parodėte kur nereikia plaukti ;) Jau artėja trys. Pralekiame kažkokias griausmingas kvadrato varžybas - kažkas siūlo pracheck'inti kas ten vyksta, tačiau nusprendžiame kad neapsimoka gaišti laiko. Neilgai trukus išvystame gražų pliažiuką, kuriame ir įsikuriame pietauti. gedas bando naujuosius amerikietiškus degtukus - magnio gabalą su žiežirbų skeltuvu ;) Nuspendžiame, kad tie degtukai - peilio gadinimas. Gal ir visai įdomu pažaist, tačiau klasika lieka klasika :)
102_5368.JPG102_5369.JPG102_5387.JPG102_5383.JPG102_5386.JPG








Verda sriubytė. Nereali sriuba. Geras turistinis maistas. Pietums prie 'sriubos su višta' buvo dar 'makaronai su kumpiu', tačiau jau po pirmos porcijos visi nuspredžia kad daugiau valgyti nebeapsimoka. Minutėlę po pietų pasėdime, pasiilsime, ir - vėl į trasą ;) tarp kitko, dar nuo to pliažiuko matėsi nerealaus dydžio Lyduvėnų geležinkelio tiltas - ten mes planavome baigti žygį :) Kažkas sugalvoja kad neblogai būtų gauti šalto alaus, Krista užsinorėjo saldainių, na, sakom 'kaip pavadinsi alų taip nepagadinsi' ;) priplaukiam Lyduvėnus, išlipu pažiūruot kaip ten reikalai su pardutuve, pasirodo dirba tik iki antros, o dabar jau apie šešias. Mane krepšinį žaidžiantys vaikiukai informuoja, jog artimiausia parduotuvė - už šešių kilometrų, o ji dirba net iki dešimtos. Galvojame - reikia nuplaukti, tačiau jau po 20 minučių plaukimo nusprendėme kad per daug atsiplėšėme nuo komandos, dar lietutis užklupo. Laukiam kitų. Atskrieja Vytautas su savo fėja ir trainoi bonkele. Neblogai lietučiui lyjant :) staiga pasirodo ir likusi flotilės dalis. Valgome agurkus su medum, aišku, vėl išsitraukiame Vytauto kumpį :)
102_5388.JPG102_5390.JPG102_5396.JPG102_5400.JPG102_5404.JPG








Dar paplaukę keletą šimtų metrų randame tiesiog pavydėtiną vietelę. Netoli miškas, laužavietė, ant viršaus - kalniukas palapinėms; Pasišaunu eit malkų, Gedo palapinę numetęs panoms, tačiau pamatęs šlapią pievą ir pagalvojęs kad mano kelnės visdėlto ne GTX'as apsigalvojau :) Po keliolikos minučių palapinės jau stovi vietoje.
Einu prie laužo su degtukais. Aišku malkos tyruputį sulytos. Nuo laužo kyla dūmų stulpas - 'indėnai mus kaipmat papjautų' - komentuoja Gedas. Tačiau pasinaudojęs žibalo atsargomis jis greitai malkų šlapumą dalinai eliminuoja. Nueinu į palapinę kažko pasiimti, aišku, pamatau labai minkštą miegmaišį ir nusprendžiu prigulti ;) Praeidamas Tadas aišku pasižiūri į palapinės turinį ir dar rikteli: "Ha-ha, ir ką mes čia turime, ogi smigusį seniūną! :) " Deja, atsipalaiduoti kelioms minutėms buvo mano esminė klaida, nes po nepilnos valandos atsibudęs radau visą kolektyvą girtus kaip tapkė :) Aišku, tokį reiškinį kaip vakarienė Gedas įvardino "Nesąąąąmonė" ;) Pats kažkaip atsisakiau su kompanija solidarizuotis alkoholine prasme, bandėm dar kepti užmarinuotą mėsą, rezultate sukirtau porą tiesiog marinuotų šašlykų iešmų, kurie prieš keletą valandų, dar kol tik marinuoti buvo, tikriausiai daugiau buvo iškepę negu po to kepimo ant laužo (kadangi net ir sunaudojus visas mūsų žibalo atliekas malkų šlapumą pavyko likviduoti tik dalinai :) Pradėjo lyti, visi sulindo į palapines, taip ir neapvartę baidarių. Kiek galėjau, situaciją aptvarkiau, ir pats šokau į palapinę.
102_5405.JPG102_5407.JPG102_5409.JPG102_5410.JPG102_5411.JPG








Naktį pylė kaip iš kibiro. Ryte atsibudo ir Saulė su Andriumi ir pasiguodė man, kad šlykštu, nes lietus sulijo lauke paliktus sportbačius. Pasakiau, kad natūralu jog lauke palikti daiktai neretai ryte randami šlapi. Kai tik pradėjau kurti laužą, pastebėjau, kad visos malkos - ne tik šlapios nuo lietaus, bet ir šiaip dar pusiau žalia pušiena :) Kurį laiką prakovojęs su laužu (Periodiškai su Andriaus, Saulės ir Aistės pagalba :) pagaliau užkaitinau puodą vandens ir visus sukviečiau karštos arbatos. Aišku kai visi susirinko vanduo jau buvo ataušęs o degančios malkos sudegintos :) Ekspress metodu užkaitėme puodą ant turimų žarijų ir su Gedu išlėkėme dar keletą malkelių susirasti. Virėme makaronus, Gedas padarė šašlykinę. Iškepėme mėsą, šiaip gavosi tikrai neblogai.
102_5417.JPG102_5418.JPG102_5424.JPG102_5426.JPG102_5422.JPG








Saulė su Andriumi, nors ryte sakė, kad tikrai niekur nebeplauks, pareiškė norą šokti į baidares. Nusprendėme kad su tuščiomis baidomis nusileisti kilometrą iki parduotuvės, nusipirkti saldainių (dėkuj Kristai už originalų pavadinimą :) ir grįžti prieš srovę atgal visai smagu būtų. Tadas: "Na jei varom į parduotuvę alaus, aš ir prisijungiu". Plaukt tuščia baidare pasroviui smagu, smagiai "driftinasi" su jom, skersai tėkmės eina. Priplaukę stambesnį tiltą sugalvojame eit apsižvalygt. Netrukus su Tadu prieiname kažkokią kaimo turizmo sodybą su labai daug mašinų pristatytų kieme. "Šitie tai turėtų Alaus turėt :)" - pirma atėjusi mintis. Deja, viduje vyksta kažkoks pokylis, ir neišeina nė vieno laisvo žmogaus rasti. Einame toliau ir pamatome parbėgantį Augį su "Tauro" pūsle rankoj. Pasirodo jis sugalvojo mus apdėti ir bėgte į parduotuvę nuo mūsų nakvynės vietos išbėgo :) Netrukus eidami pamatėm Augio išmestą antrą bambalį. Nors išplaukdamas iš stovyklos į baidarę įsimečiau šlepetes kažkodėl į parduotuvę išėjau basas, na ggalvoju, po šio žygio ilgai basas nebenorėsiu vaikščioti. Pagaliau, priėjome kaimelį, ir aišku jo kultūrinį centrą - parduotuvę. Prie įėjimo stovi keletas gyventojų, vienas iš jų turi meškerę ir keletą karosėlių pasigavęs - akivaizdžiai "ant gyvos" leis. Apsiprekiname saldainiais, skystais ir ne tik, ir grįžtame į stovyklą. Plaukt prieš srovę šiek tiek sunkiau, bet tokį atstumą prieš tokią srovelę - malonumas. Gedas labai apsidžiaugia jog porterio paėmėm, sako "už šitą netgi galima atleisti kad saldainius stiklinėj taroj ėmėm" :)
102_5429.JPG102_5430.JPG102_5434.JPG102_5435.JPG102_5436.JPG








Stovykloje atsigeriame saldainių, deja, gaila, kad viskas, net ir tas kas gera, turi pabaigą - turime kviesti žmogų pasiimti mus mūsų baidares. Ryšio nerasta. Paeinu keltą šimtų metrų ir užsilipu ant aukštesnio kalniuko - net ir "bitei" ryšys trūkinėja. Po valandos. Ot, gaila, trumpokai mes..Išnaudojame paskutiniąsias akimirkas prie Dubysos. Atvažiuoja.. O ne.. Vėl realybę. juk ryt pirmadienis, vėl į darbą..

Žygio pradžią, penktadienio vakarą atsimenu kaip sapną, lyg jis būtų buvęs prieš mėnesį. Tiek įspūdžių ;) Nerealu ištrūkti į gamtą. Dėkuj visiem kartu plaukusiems, o tie, kurie neplaukėte, prisijunkite sekantį kartą!

P.S. Nuotraukos čia

Jei norite paisžiūrėti nuplauktą maršrutą - čia google pedometer link'as (ačiū Gedui)

O čia - kaip bėgome į parduotuvę saldainių pirkti.. :)

Nuoširdžiai Jūsų,
Seniūnas


matas AT dailyda DOT com