2007 10 15
Žygis dviračiais 10.27-11.04 (data galima keisti pagal poreikius)

Tai va, galutinai sugeneravau žygio eigą. Žygio pradžia Josvainių miestelyje. Žemiau pateikti žemėlapiai su punktais ir punktų paaiškinimais.

map_1

Pradėję žygį Josvainiuose keliaujame ieškoti raketų bazės. Jei ir nerasim, kitų idomių objektų ten tikrai yra (žiūrint satelito nuotraukas galima pamatyti). Veliau judame link Kėdainių.



Apsiperkame Maximoje, važiuojame link informacijos centro (jeigu pradedame žygi pirmadienį ar kita savatės dieną išskyrus sekmadienį, nes sekmadieniais nedirba). Sužinoję papildomos informacijos keliaujame link sekančio kelionės punkto - geografinio lietuvos centro.



1. Lietuvos geografinis vidurys (Ruoščių kaimas). 1995 m. ofocialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55 laipsn. 19 min. šiaurės platumos ir 23 laipsn. 54 min. rytų ilgumos). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją.

2. Dotnuva, minima nuo XVI a., jau tada turėjo valsčiaus centro statusą. Iki 1636 m. buvo pastatyta pirmoji Dotnuvos bažnyčia. 1701 m. V. Bžostovskis ir jo žmona K. Mlečkaitė Dotnuvoje įkūrė bernardinų vienuolyną, kurio mūrinis pastatas išaugo 1768 m. Vėlyvojo baroko stiliaus Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia baigta statyti 1810 m. Kadangi dvarininkai Chrapovickiai iš dalies rėmė Dotnuvos bažnyčios statybą, centrinio altoriaus frizas yra papuoštas Chrapovickių giminės herbo gipsiniu medaliu. Chrapovickių herbo simbolika - lelija - puošia ir 14 paveikslų rėmus. Dotnuvos vienuolynas už aktyvų dalyvavimą 1831 ir 1863 m. sukilimuose caro valdžios 1864 m. buvo uždarytas, o vienuoliai ištremti į Sibirą. Nuo 1990 m. Dotnuvoje 11 metų veikė kapucinų vienuolynas (įkūrėjas-Tėvas Stanislovas). Dotnuvos bažnyčioje gausu meno vertybių: paveikslų, altorių, skulptūrų. Vienuolyne yra biblioteka ir liturginių drabužių (abitų) muziejus.

3. Akademijos gyvenvietė įkurta Dotnuvos dvaro teritorijoje. Dotnuvos dvaras žinomas nuo XVI a. Jis priklausė didikams Izakovskiams, Mlečkams, Bžostovskiams, Šcytams, Gradauskams, Chrapovickiams, Šuvalovams, Kreicams. Pirmoje XIX a. pusėje Dotnuvos dvaras priklausė grafams Chrapovickiams, kurie jį puikiai sutvarkė. Čia ne kartą viešėjo caras Aleksandras I su žmona Jekaterina. 1867 m. Dotnuva iš varžytinių parduota grafui Šuvalovui. XIX a. viduryje grafas Kreicas (1817-1891) aplink dvarą užveisė parką.
Dotnuvos dvare 1919 m. įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla. 1922 m. ji pavadinta žemės ūkio technikumu. 1924 m. įsteigta Žemės ūkio akademija, kuri 1947 m. iškelta į Kauną. Dvarvietė ilgainiui imta vadinti Akademija.

Po šių objektų aplankymo bandome ieškoti vietos nakvynėi. Sekančią dieną judame toliau. Šiuo kelionės metu būsime įveikę apie 50km.



4. Siponiai. Akmuo, vadinamas Ožakmeniu, yra dirbamame lauke, apie 0,8 km nuo kelio Mantviliškis-Dotnuva. Akmuo rusvos spalvos, smailėjantis į viršų, vakariniame jo šone yra 4 duobutės, primenančios gyvulių pėdas.

5. Krakės. Sena gyvenvietė, žinoma nuo XVI a. Į didelę Laisvės aikštę subėga vieškeliai iš Dotnuvos, Betygalos, Josvainių, Gudžiūnų, Grinkiškio, Kėdainių ir Pernaravos. 1570-1592 m. čia klebonavo vienas iš lietuvių raštijos pradininkų M. Daukša, išvertęs į gimtąją kalbą ir išleidęs ispanų jezuito J. Ledesmos katekizmą. Pirmoji Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia statyta 1478 m. Dabartinė pastatyta 1897-1908 m. Nuo 1645 m. Krakėse įsikūrusios vienuolės kotrynietės.
Krakių miestelyje buvo didelė žydų bendruomenė - apie keliasdešimt šeimų. Jie buvo sumanūs amatininkai ir prekeiviai.

Toliau lekiame link šušvės užtvankos iš kur vėliau atgal į Josvainius.



6. Skinderiškių dendrologijos parkas. Buvusio Skinderiškių dvaro ir kaimo vietoje, dviejų geografiniųv landšaftų - Žemaičių aukštumos ir Vidurio Lietuvos lygumos - susidūrimo vietoje įkurtas Skinderiškių dendrologijos parkas. Parko įkūrėjas, puoselėtojas, prižiūrėtojas yra miškininkas Kęstutis Kaltenis. Skinderiškių dendrologijos parkas pagal dendrologinę vertę prilygsta botanikos sodams. Parkas pasižymi didele sumedėjusių augalų rūšių, veislių įvairove. Skinderiškių parke pasirinktas geografinis išdėstymas. Parkas padalytas į tokias geografines augalų grupes: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidutinės Azijos, Kinijos-Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų.
Parkas užima 123 ha plotą, į kurį įeina ir 39,5 ha Šušvės užtvankų vandenų. Tvenkinio vandenys su sausuma - pusiasaliais, salomis, įlankomis - glaudžiai susiję ir sudaro visumą, kurią papildo ir natūralūs Šušvės upės želdiniai. Be įvairios ir turtingos dendrologinės kolekcijos, parke išvysime ir daugybę riedulių - ledynmečių pėdsakų mūsų krašte. Centrinė parko dalis skirta lankytojų susibūrimams - čia atveda takas nuo pagrindinio įėjimo. Yra pastatyta estrada, mediniai stalai ir suolai, įrengta vieta laužui. Skinderiškių dendrologijos parkas priklauso VĮ Kėdainių miškų urėdijai.

7. Pilsupiai. Pilsupių atodangą rasime Krakių apylinkėje, Pilsupių kaime. Tai šušvės kranto atodanga. Pastačius Angirių užtvanką, nemaža atodangos dalis atsidūrė po vandeniu. Jos morenų sluoksniai yra vertikaliai skaluoti tarpplaštakiniame pylime. Reljefo morenų susidarymo tyrimai padeda atkurti ledynų glaciomechaniką. 1974 m. atodanga paskelbta geologiniu gamtos, o nuo 1985-ųjų laikoma respublikinės reikšmės paminklu. Netoliese yra Pilsupių piliakalnis.

8. Angiriai. Šušvės slėnyje įrengtas didelis Angirių vandens telkinys, kurio plotas - 262 ha, didžiausias gylis - 15,5 m., tūris-16,3 mln. kubinių metrų. Šušvės vanduo naudojamas buitinėms reikmėms ir rekreacijai.

Jeigu lieka laiko arba jei bus entuziastu kitą diena aplankome josvainių architektūros pamiklus ir pan. Žygio pabaigoje būsim įveikę apie 85 km neskaitant važinėjimų po miestelius.

9. Josvainiai įsikūrę prie Šušvės kranto. Spėjama, kad XIV a. Josvainiuose būta pilies, kurią ne kartą puolė kryžiuočiai. 1528 m. minimas Josvainių dvaras, kuriame buvo koplyčia, spirito varykla. Nemažai įtakos miesteliui augti turėjo šalia ėjęs prekybinis vieškelis iš Kėdainių į Jurbarką.
XVI-XVIII a. dažnai keitėsi Josvainių savininkai: miestelis priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams Sapiegoms, Kliveckams, Masalskiams, Judickiams, Ščytams, Siručiams, Chodkevičiams. Josvainių dvaras, dažnai vadinamas pilimi, sugriuvo, o jo vieta užmiršta. 1792 m. miesteliui buvo suteikta savivalda - Magdeburgo teisės ir herbas. 1795 m. rusų okupacinė valdžia Josvainių savivaldą panaikino. 1812 m. prancūzų ir rusų karo metu per miestelį pražygiavo tiek rusų, tiek prancūzų kariuomenės. Prie Josvainių įvykusiame mūšyje žuvo daug prancūzų karių, kuriuos palaidojo ant Šušvės kranto.
Verta aplankyti Visų Šventųjų bažnyčią, pradėtą statyti 1899 m., o užbaigtą 1907 m. Bažnyčia yra neogotikinė, kryžminio plano, dvibokštė. Mėgstantieji gamtą gali užsukti į Šušvės geomorfologinį draustinį, apimantį Šušvės slėnį į pietus nuo Josvainių iki santakos su Nevėžiu. Įdomiausi gamtiniai objektai yra Šušvės moreninio priemolio atodangos. Čia gausu saugomų augalų ir gyvūnų rūšių.

Žemėlapis bendram įspūdžiui susidaryti.



Būtinų daiktų sąrašas:

    Dviratis
    Pinigai
    Miegmaišis (jeigu plonas du)
    Neperlyjama apranga
    Įrankiai, indai valgymui
    Įrankiai dviračio taisymui nenumatytu atvėju
    Du komplektai šiltu rūbų (vienas atsargai, kitas devėjimui)
    Šilti patvarūs batai
    Prožektorius
    Pirštinės, kepurė
    Visi daiktai turi būti sutalpinti į patvarę kuprine ir apsaugoti nuo galimo sušlapimo.

Žygio organizatorius pasirūpina:

    Palapine
    Kirviu
    Žemėlapiu
    Puodu
    Degtukais
    Papildomu ugnies šaltinių intensyvaus lietaus atvėju (primusas)

Grafikas:

   
Žmonės važiuojantys iš Kauno išvyksta patogių laiku penktadienį kad vakare būtų Josvainiuose. Vilniečiai atvyksta traukiniu į Kėdainius 0820. Visi ten sustinkame ir tęsiame kelionę pagal numatyta grafiką.

Maistas:

   
Maistą perkame Kėdainiu maximoj. Perkame pagal kiekvieno poreikius, tariamės vietoje.
matas AT dailyda DOT com