Andy ekskursija po Lietuvą
2008 05 16
Ta proga kad atvažiavo Andy, jam rengiame eksursiją po pietų Lietuvą.

Planuojamas maršrutas: http://www.gmap-pedometer.com/?r=1903286

Žmonės:

Andy
Asta
Justinas
Lina
Gedas
Angelina
Vaida

Neisku ar varo:
Ramunas
Tadas
Matas

Mašinos:
Justo Colt'as
Vaidos kažkas :)

Sustojimo pagrindinai punktai:
Pirčiupiai
Perloja
Merkinė
Liškiava
Druskininkai
Varėna (nakvynė)
Trakai

Gedas paims knygutę apie Lietuvą ir palaipsniui aplankysime lankytinas vietas.

Medžiaga kelionei


Pirčiupiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pirčiupiai

„Pirčiupių motina“ (G. Jakūbonis)
Varėnos rajonas
Pirčiupiai
Koordinatės
54°23'50″ š. pl.
24°57'20″ r. ilg.
G
Savivaldybė Varėnos rajonas
Seniūnija Valkininkų seniūnija
Gyventojų skaičius 102 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pir̃čiupiai
Kilmininkas: Pir̃čiupių
Naudininkas: Pir̃čiupiams
Galininkas: Pir̃čiupius
Įnagininkas: Pir̃čiupiais
Vietininkas: Pir̃čiupiuose

Pirčiupiai – kaimas Varėnos rajone, prie Rūdninkų girios, prie Vilniaus-Alytaus automagistralės, apie 8 km į šiaurės rytus nuo Valkininkų. Pro kaimą teka Pirčiupio upelis, už kilometro įtekantis į Merkį. Kaime yra užeiga ir viešbutis „Pirčiupių užeiga“.

[taisyti] Istorija

Pirčiupiai minimi jau XVI-XVII a. ir buvo įsikūręs prie kelio į Gardiną. Jo apylinkėse mėgo medžioti LDK kunigaikščiai. Čia buvo eiguva ir karališkasis medžioklės dvaras. Pirčiupių gyventojai vertėsi bitininkyste, amatais.

Lenkų okupacijos metais (1920-1939) kurį laiką dar veikė Ryto pradinė mokykla, o ją uždarius vaikus lietuviškai savo iniciatyva mokė mokytojas Astaška.

1944 m. birželio 3 d. kaimą ištiko didelė nelaimė. Tądien vokiečiai išplėšė kaimą, o Pirčiupių gyventojus sudegino gyvus. Žuvo 119 žmonių. Išsigelbėjo vos 13 gyventojų. Tik po savaitės, birželio 11 d., fašistai leido Valkininkų klebonui Bertašauskui palaidoti aukas. Tragedijai atminti buvo pastatyti du aukšti kryžiai, vėliau jų buvo pastatyta daugiau. Tai padarė pradžią Kryžių kalnui. Ta tema 1981 m. buvo sukurtas A. Grikevičiaus filmas „Faktas“.

Po karo kaimas atsistatė. 1960 m. buvo pastatytas skulptoriaus G. Jokūbonio paminklas, liūdinti „Pirčiupių motina“, kuriam 1963 m. suteikta V. Lenino premija. Veikė Pirčiupių kaimo muziejus, sulaukdavęs 300-500 lankytojų per metus. Tačiau 2000 m. jis buvo likviduotas, o 2002 m. muziejaus pastatas privatizuotas. Išlikusi ekspozicijos dalis perkelta į Vilnių.

1968 m. Pirčiupiuose įvyko unikalios varžybos – pirmosios greiderininkų varžybos Lietuvoje.

Kategorija:

Liškiava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liškiava
Varėnos rajonas
Liškiava
Koordinatės
54°04'50″ š. pl.
24°03'20″ r. ilg.
G
Savivaldybė Varėnos rajonas
Seniūnija Merkinės seniūnija
Gyventojų skaičius 37 (2005 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Liškiavà
Kilmininkas: Liškiavõs
Naudininkas: Lìškiavai
Galininkas: Lìškiavą
Įnagininkas: Lìškiava
Vietininkas: Liškiavojè

Liškiava – gyvenvietė Varėnos rajono pietvakariuose, kairiajame Nemuno krante. Už 3 km į šiaurės vakarus telkšo ežeras Liškiavis. Liškiavos pagrindinė mokykla yra gretimame Vilkiautinio kaime. Kaimas įeina į Dzūkijos nac. parko teritoriją. Stūkso Liškiavos piliakalnis, Alkakalnis.

Ant Liškiavos piliakalnio stūkso mūrinės pilies bokšto likučiai. Po kryžiuočių sutriuškinimo Žalgirio mūšyje statyba nebuvo tęsiama, kadangi pilis neteko gynybinės reikšmės, todėl gynybinė pilis liko nebaigta statyti. Padavimai pasakoja apie olą po Liškiavos pilimi su auksinėmis sienomis.

Ant kalno stūkso 17041720 m. statytas Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis. Septyni rokoko stiliaus altoriai – vieni gražiausių Lietuvoje.


Merkinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kitos reikšmės – Merkinė (reikšmės).
Merkinė

Merkinės stačiatikių cerkvė
Varėnos rajonas
Merkinė
Koordinatės
54°09'50″ š. pl.
24°11'10″ r. ilg.
G
Savivaldybė Varėnos rajonas
Seniūnija Merkinės seniūnija
Gyventojų skaičius 1434 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Merkìnė
Kilmininkas: Merkìnės
Naudininkas: Merkìnei
Galininkas: Merkìnę
Įnagininkas: Merkinè
Vietininkas: Merkìnėje

Merkinė – miestelis Varėnos rajone, prie Merkio upės, Dzūkijos nacionaliniame parke. Urbanistinis draustinis. Seniūnijos centras. Veikia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (pastatyta 1648 m., gausi dailės paminklais). Miestelyje yra trikampė aikštė, kurios centre stovi cerkvė, pastatyta 1888 m. ant senosios rotušės pamatų (veikė iki 1940 m., dabar – muziejus), išsaugota senoji gatvių struktūra. Yra Merkinės Vinco Krėvės gimnazija, Merkinės pagrindinė mokykla, lopšelis-darželis, paštas (LT-65035), ligoninė, kraštotyros muziejus, Lietuvių tautos kančių ir genocido muziejai. Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centre yra nuolat veikianti dailės galerija (tautodailės ekspozicija) ir keičiamos parodos.

Merkinė išsidėsčiusi prie istorinių kelių VilniusVaršuva ir KaunasGardinas sankryžos. Čia suteka Merkys, Stangė ir Strauja. Per Nemuną nutiestas Merkinės tiltas. Stūkso Merkinės piliakalnis, puiki regykla, nuo kurio link Nemuno ir Merkio santakos per pievas ir miškus veda 2 km botaninis takas. Miestelyje švenčiami Šv. Roko atlaidai, Amatų diena. 2006 m. įkurtas Merkinės futbolo klubas.

Turinys

[slėpti]
//

[taisyti] Istorija

Merkinės piliakalnis
Merkinės piliakalnis

Merkinė – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Žmonės čia gyveno jau 10 000 m. pr. m. e. Nemuno ir Merkio santakoje stovėjo kryžiuočių kronikose nuo 1359 m. minima Merkinės pilis, kurią 1377 m. kryžiuočiai nusiaubė. Lietuvos krikšto metais 1387 m. tvirtovėje buvo įkurta pirmoji Merkinės bažnyčia, čia Jogaila tais pat metais būdamas Merkinėje suteikė jai miesto teises. Miestas įsikūręs ant svarbios istorinės trasos Vinius - Varšuva.

Nuo XVI amžiaus minimas Merkinės dvaras (karališkasis) ir seniūnija. 1551 m. Merkinė minima Lietuvos miestelių sąraše. 1556 m. Žygimantas Augustas pakartotinai suteikė miesto teises, o 1569 m. ir herbą.1648 metais čia mirė karalius Vladislovas IV Vaza. XVI–XVIII a. Merkinė išaugo ir buvo vienas svarbiausių ekonominių, dvasinių ir kultūrinių Dainavos krašto centrų.


1945 metų žiemą partizanai įvykdė Merkinės puolimą, vieną didžiausių partizaninio pasipriešinimo puolamųjų kovinių operacijų.

1996 m. patvirtintas naujasis miestelio herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Kryžiuočiai mini gyvenvietę Merken arba Merkenpil (Merkenpille, t.y. Merkinės pilis). Miestelio vardas aiškiai hidronimiškas – nuo Merkio upės, kuri prateka pro Merkinę.

[taisyti]

matas AT dailyda DOT com